Mums, įpratusiems prie šiuolaikinio gyvenimo patogumų, sunku įsivaizduoti, kad senovėje žmonės gyveno be elektros, vandentiekio, kanalizacijos ar kitų gyvybiškai svarbių įrengimų. Mūsų protėviai vandenį atsinešdavo iš šaltinių, namuose niekada neužgesdavo ugniakuras, o penkiametis berniukas jau buvo ruošiamas tapti kariu. Tiesa ta, kad senovėje gyvenusiems žmonėms tekdavo patiems apsirūpinti viskuo: ne tik maistu, kurį užaugindavo, sumedžiodavo, sužvejodavo ar surasdavo miške. Jie patys gaminosi įvairiausius įrankius, baldus, drabužius ar ginklus – viską, ko tik gali prireikti gyvenant kaime ar norint apsisaugoti nuo priešų.
Geriausia suprasti mūsų protėvių pasaulį įmanoma pačiam tyrinėjant gyvąją istoriją autentiškoje aplinkoje, ragaujant senovinio maisto, gaminamo ant ugnies, ar matuojantis baltų kario „kailį” rungtyse. Norėdami tai patirti 2 ir 4 klasės mokiniai su mokytojomis Aušra Kuchanauskiene ir Lina Ganevičiene spalio 3 dieną vyko į Širvintų rajone įsikūrusį Vikingų kaimą. Senovinio kaimo šeimininkai mus pasitiko prie vartų. Visus dalyvius papuošė senoviniais drabužiais ir kartu su vaikais leidosi ieškoti baltų senosios praeities. Protėvių kaimo, įsikūrusio gražiame upės slėnyje su gyva 1000 metų senumo istorija, šeimininkai pakvietė vaikus paskanauti senovinio maisto ir sužinoti apie baltų karybą, taip pat pasiūlė veiklas, be kurių mūsų protėviai neįsivaizdavo savo kasdienybės.Šeimininkai supažindino su senovinio žmogaus racionu, paaiškino, kas buvo auginama, kada ir iš kur atkeliavo įvairūs maisto produktai. Mokiniai labai noriai ruošėsi viduramžių puotai: užkūrė virtuvės laužus, virė arbatą, skrudino grūdus, kepė blynus taip, kaip tai darydavo mūsų protėviai.
Po įspūdingos puotos mokinukai tapo senovės kariais. Visi buvo supažindinti su to meto kario apranga, ginkluote, gyvenimo būdu. Vyko karių pratybos. Jų metu vaikai, tapę vienos komandos nariais, treniravosi ir mokėsi įvairių taktinių manevrų (svaidė mažąsias ietis – akstis, sudarė įvairias apsaugines skydų kombinacijas).
Namo mažieji senovės baltų gentainiai grįžo išsekę. Liko daug neišdildomų įspūdžių ir viltis sugrįžti – ateityje galės dalyvauti edukacinėje programoje „Saulės mūšis“.