Lietuvos oro uostų prezentacija.
Paluknio ,,Medeinos vidurinėje mokykloje lankėsi Marius Bružas, Vilniaus oro uosto Administravimo departamento direktorius, kuris 10 12 klasių mokiniams papasakojo apie Lietuvos oro uostų veiklą.
Mokiniai sužinojo ,kad Lietuvoje veikia keturi tarptautiniai oro uostai. Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai yra civiliniai oro uostai, valdomi valstybės įmonių. Juose teikiamos paslaugos reguliariųjų ir užsakomųjų reisų vežėjams, vežantiems keleivius ir krovinius. Civilinių orlaivių skrydžius ir antžeminių paslaugų teikimą Šiaulių kariniame oro uoste organizuoja savivaldybės įmonė Šiaulių oro uostas.
Tarptautinis Vilniaus oro uostas, didžiausias tarptautinis oro uostas šalyje, per metus gali aptarnauti iki 3 mln. keleivių, turi gerai išplėtotą infrastruktūrą, galimybę pritraukti aviakompanijas, vežančias ir keleivius, ir krovinius. Nuo sostinės centro oro uostą teskiria 7 km, kuriuos automobiliu galima įveikti per 15 min. Nuo 2008 m. rudens oro uostą galima pasiekti ir traukiniu iš Vilniaus geležinkelio stoties. Iš Vilniaus oro uosto reguliariuosius skrydžius pagal tvarkaraštį 36 kryptimis vykdo 19 oro linijų bendrovių. Kitos oro linijų bendrovės vykdo užsakomuosius skrydžius. Tarptautinis Vilniaus oro uostas siekia tapti pirmaujančia, pažangios vadybos aviacijos verslo įmone ir pritraukti skirtingų aviacijos verslo modelių oro linijų bendroves bei jų keleivius.
Teritorija: 326 ha
Kilimo-tūpimo takas: ilgis 2 515 m, plotis 50 m.
Kilimo-tūpimo takui suteikta II tiksliojo artėjimo tūpti kategorija (CAT II)
Tarptautinis Kauno oro uostas esantis šalies centre ir arti pagrindinių šalį kertančių magistralinių kelių, gali priimti orlaivius esant minimalaus matomumo meteorologinėms sąlygoms, o ilgiausias Lietuvoje kilimo-tūpimo takas leidžia oro uostui priimti bet kokio tipo ir masės orlaivius. Techninės galimybės leidžia pakrauti ir iškrauti bet kurio tipo orlaivius, neatsižvelgiant į krovinio dydį. Oro uostas per metus gali aptarnauti 1 mln. keleivių ir 110 tūkst. tonų krovinių. 2005 m. rugsėjo mėn. reguliariuosius skrydžius iš tarptautinio Kauno oro uosto į Londono Stanstedo oro uostą pradėjo vykdyti Europos pigių skrydžių aviakompanijų lyderė Ryanair, kuri 2010 m. čia atidarė savo bazę, vienintelę Rytų Europoje.
Teritorija: 438 ha
Kilimo-tūpimo takas: ilgis 3 250 m, plotis 45 m.
Kilimo-tūpimo takui suteikta II tiksliojo artėjimo tūpti kategorija (CAT II).
Tarptautinis Palangos oro uostas savo ateitį ir perspektyvas sieja su Klaipėdos, viso Vakarų Lietuvos ir Pietvakarių Latvijos regiono verslo, turizmo plėtra ir ateinančiomis užsienio investicijomis. 2011 m. rugpjūčio mėn. oro uoste atidarytas atnaujintas keleivių terminalas, kuriame po rekonstrukcijos vienu metu galima aptarnauti ne tik Šengeno, bet ir šiai erdvei nepriklausančių šalių keleivius. Oro uosto infrastruktūra pritaikyta vidutinės ir mažos klasės orlaiviams: BOEING - 737, SAAB-2000, SAAB-340, Dash Q400, CRJ 200, CRJ 900, Jetstream-32, ATR-42, YK-42. Palangos oro uostas aktyviai ieško partnerių naujiems maršrutams atidaryti Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Rusijos ir kt. kryptimis.
Teritorija: 161,3 ha
Kilimo-tūpimo takas: ilgis 2 280 m, plotis 45 m.
Kilimo-tūpimo takui suteikta I tiksliojo artėjimo tūpti kategorija (CAT I).
Atsisveikindamas Marius Bružas paliko moksleiviams gražius suvenyrus su oro uosto simbolika.
KUC koordinatorės.