DŽIUGUS LAIMĖJIMAS
Prieš Naujuosius metus mūsų mokyklą pasiekė džiugi žinia - 5 klasės mokinė Gabija Perstiniavičiūtė tapo respublikinio konkurso Lai pasakos skamba tarmėmis laureate. Konkursą organizavo Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka ir leidykla Kalendorius.
Net nedvejodama Gabija ėmėsi iniciatyvos. Greitai gimė pirmieji pasakos štrichai, netrukus - ir visa pasaka. O jau tada ir pradėjo suktis visas mechanizmas.
Pirmiausia Gabija sukūrė pasaką bendrine lietuvių kalba. Kiek vėliau, kada buvo sustyguotas pasakos turinys, iniciatyvą į savo rankas perėmė Gabijos močiutė Aleksandra Kilbauskienė ir mama Vita Pertiniavičienė. Visos trys, suvienijusios savo pastangas, pasiekė gražių rezultatų.
Visa mokyklos bendruomenė džiaugiasi Gabijos laimėjimu ir linki kūrybinės sėkmės kituose konkursuose!
Daiva Daukševičienė,
lietuvių kalbos mokytoja
SVIETO PABAIGA
Šindiai paprovisiu jum vienų istorijų, katru girdėjau iš viena sena deduka. Anas sakė, ka jam šitų istorijų jo dedukas paprovija. Tas dedukas posakaja, kad tikrai buvo teip nutiki.
Vienų unkstų rytų pa kaimu vaikščiaja da niekam nematyta sena, baisi babulka. Ana vis ataidava kieman pas gaspadorius ir prašydava undenia ir duonas. Žmageliai, pamati tokiu baisiu bobu, bėgdava kas trobon, kas klaiman kavotis. Babute kad supyka ir saka:
- Jūs šiteip su manim?! Tai aš jum svietu aukštielnikai apversiu.
Žmageliai tik nusjuoki iš takių jos kalbų. Jiems visai neatrodi, kad toj sena, slabna babute gali padaryti takius šposus. Kaip pasake, teip ir buva.
Ataja kita diena. Rytas. Saulala kelias. Dunguj ne viena debeselia. Staiga tik pasdare lauki tumsu, tumsu kaip naktį. Išlake visi žmones laukan. Daboja, kas ti daras. Svietas ne tas. Šuva nebe šuva, kati pasvirtis. Aplink kojas uodegų raita, piena praša. Kumela mykia, melžiama prašas. Viedrais visi žvungina. Kiaulas skraida, baloj maudas. Žūsys prunkščia kap kumelas, žvigdamas laksta. Untys kap avelas bliauna, duonas plutas praša. Karves purvi valiojas ir kriuksi. Kačiokas, kiaušinių pridejis, kačiokus peri. Berniokai su bluskom ir undarokais laksta, a mergiotės su kelnėm ir marškiniais.
Ataja svieta pabaiga. Išsigunda žmones, kakie velniai daras. Susrinka visas kaimas, kų daryt masta. Pats seniausias kaimi žmagelis prismine tu babulku, katra vakar undenio ir duonas praše. Anas suprata, kad bus tos babutes darbas. Suveji nutare surast tu bobu, pavalgydint ju ir pagirdyt. Suneše visas kaimas, kas tik kų turėja. Kas duonas, kas giros. Net lašinia paltį, abalių viedrų, vuogų krepšį, svagūnų pynį, kumpią gabaliokų, sviestą ir pieną. Nieka negaileja. Surada babulku pa bezu miegančių. Sukrove jai viskų ir namo tekini parlake. Laukia, kas taliau bus.
Daboja ir vėl saulala kyla. Danguj nė debesėlia. Pagada. Išlinda visi iš gryčiu, mata viskas vėl kap buvę. Visi laimingi. O babutes ir padujų nėr. Kaip atsrada, teip ir pradinga.
Na tos dienos kas tik ataina tan kaiman, tuos iškart pagirda ir valgyt paduoda, da ir naktavot priima. Ir da tarbelan visko undeda. Vaikus sava irgi moka šiteip daryt.
Gabija Perstiniavičiūtė,
5 klasės mokinė