2020-06-05 Paluknio „Medeinos” gimnazijos II G klasės mokiniams vyko netradicinė integruota istorijos-pilietiškumo pamoka.. Planuota pakartoti keletą istorijos temų, jas atrandant miške. Bendra pamokų tema – „Lietuvos istorijos pėdsakai Rūdninkų girioje”. Tad susiruošta ir saulėtą penktadienio rytą išvykta į Rūdninkų girią, kurioje gidu klasei dirbo garsus grybautojas, gimnazijos direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams Vytenis Daugudis. Jis pasiūlė važiuoti pro Senuosius Macelius, nes palei kaimą yra pilkapynas su maždaug 30-ia dalinai ištirtų pilkapių. Vytenis parodė mokiniams keletą jų, papasakojo apie Senųjų Macelių pilkapių archeologinius kasinėjimus bei radinius ir nustebino mokinius, aiškindamas, kas sieja lietuviškuosius pilkapius su Egipto piramidėmis. Mokiniai matė ir šalia stovintį paminklą 1836 metų sukilėliams – tai buvo tartum įvadas į planuotą pamoką. Toliau kelias vedė į miškais apsuptus Rūdninkus.

Sustojus prie Rūdninkų švč. Trejybės bažnyčios, mokytoja Leonora Daugudienė papasakojo jos istoriją. Mokiniai sužinojo, kad pirmąją koplyčią ir medžioklėms skirtą dvarą kaime įkūrė Kazimieras Jogailaitis XV a. O bažnyčią vietoje koplyčios pastatė, dėkodamas Dievui už laimingą išsigelbėjimą iš meškos nagų (meškų apylinkėse buvo iki pat XIX a. pabaigos). Vėliau Kazimiero Jogailaičio sūnus Žygimantas, vadinamas Senuoju, sudegusio medžioklės dvaro vietoje surentė net trejus medžioklės rūmus, pro kurių langus buvo šaudomi žvėrys. Mokiniai aplankė vieno tų rūmų liekanas. Kelionė tęsėsi per Rūdninkus vedančiu keliu, kuris, kaip paaiškėjo mokiniams, kadaise buvo pagrindinis, jungęs Vilnių ir Krokuvą. Šituo keliu per Rūdninkus į Vilnių Lenjijos karalius ir LDK didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas lydėjo žmonos Barboros Radvilaitės palaikus. Girią kirtęs kelias nebuvo saugus. Keliaujant reikėjo bijoti ne tik žvėrių, bet ir žmonių. Nuolat siautėję plėšikai tame kelyje XVII a. mirtinai sužeidė olandų dailininką P. Dankersą, keliavusį į Vilnių. Dailininkas mirė Rūdninkuose, tačiau  spėjo nupiešti užpuolikus ir jie buvo sugauti.

Poilsis mokinių laukė Rūdninkų girios žemyninėse kopose. Visi gėrėjosi natūraliais, nesodintais miškais, Martynas bėgiojo po smėlynus basomis. Užkandę kalnelyje šalia pelkės, mokiniai turėjo prisiminti temas apie sovietmetį: Lietuvos militarizavimą, darytą žalą gamtai. Temas iliustravo nusileidimas į didžiulę bombos išraustą duobę, nes sovietmečiu Rūdninkų girioje veikė karinis poligonas. Lakūnai, besimokydami mėtyti bombas, dažnai nepataikydavo į taikinį. Bombos sprogdavo apylinkėse, įstrigdavo poligono smėlyje, tad ir šiuo metu sprogmenų buvusiame poligone dar yra.

Pailsėję mokiniai, nagrinėjdami pokario Lietuvos gyvenimą, sužinojo, kaip Rūdininkų giria susijusi su Armijos Krajovos veikla, o pabaigai vėl prisiminė 1863 metų sukilimą. Prie paminklo 1863 m. sukilimo malšintojui, carinės kariuomenės karininkui Arbuzovui mokiniai išsiaiškino, kad su šito karininko būriu kovėsi 1863 m. sukilėliai prie Mamavio (kaimo Trakų r.), tik kaimo žmonės vadino jį Gorbuzovo pavarde ir laikė generolu. Mokytoja Leonora Daugudienė parodė to paminklo, apgriuvusio, su sudaužytu pravoslavišku kryžiumi 2006 metais darytas nuotraukas ir atkreipė dėmesį į tai, kad dabar paminklas sutvarkytas, netgi žvakių padėta.

Pamoka-išvyka baigėsi apsukus 2 ratus – vieną istoriniu laiku, nes grįžtant buvo sustota prie Žygimanto kalno, rodančio karališkųjų medžioklės vietų ribą. Antrasis ratas – kelionės, nes, pradėję išvyką nuo Rūdininkų  visi grįžo keliu, vedančiu į Vilnių nuo Eišiškių. Dėl tų ratų galvos  kiek apsisuko – mokiniai panoro girioje pažymėti netgi būsimą, bet dar kol kas tolimą brandos atestatų gavimą. Na, bet iliustruotos žinios gerų įvertinimų laidas, o geri įvertinimai, žinoma, artina prie sėkmingos pabaigos. Telieka porą metelių palaukti.

Leonora Daugudienė, istorijos mokytoja