Plačiausiai Paluknį garsina, žinoma, jos grybautojų komanda „Krembliai“.  O „Kremblių“ negalima įsivaizduoti be jos ilgamečio nario Vytauto Gusto, „Medeinos“  gimnazijos direktoriaus.  Nuo įsikūrimo komanda dalyvavo daugelyje varžybų ir čempionatų, inicijavo ir kasmetinę Trakų rajono grybų šventę, kuri vyksta tik Paluknyje ir vadinasi „Paluknio baravykas“.

Trakų rajono ir respublikinė grybų šventė  – ne be gimnazijos.

Šįmet ši šventė vyko vos prasidėjus mokslo metams, tad ją ruošdama dirbo ne tik visa „Kremblių“ komanda, bet ir mokiniai.  Rengiant grybavimo varžybų reglamentą,  „Kremblių“ kapitonui Vyteniui Daugudžiui talkino IG klasės mokinys Michail Lazukin, kuris, be to, padėjo ruošti ir sporto rungtis, už kurias buvo atsakingas Vytautas Gustas. Meninę programą puikiai papildė septintokių Agatos Bartoševič, Anos Buinovskaitės, Miglės Dovsevičiūtės, Simonos Maksimec, Julijos Proškinos, Evos Vitkovskos dainos. Patys „Krembliai“ tik surengė šventę rajono komandoms ir varžybose tik teisėjavo – jie  ruošėsi rugsėjo 24 dieną vykusiam XIV Lietuvos grybavimo čempionatui Varėnoje ir laukė į čempionatą atvykstant svečių iš Italijos. Mat, 2015 m. spalio 3-4 dienomis ,,Krembliai“ dalyvavo III pasaulio grybavimo čempionate Italijoje. Nors pasaulio čempione  komanda netapo, bet pirmavo užsienio komandų tarpe. Ir – svarbiausia – sugebėjo taip pristatyti Lietuvą, Trakus, mūsų grybavimo tradicijas, kad italai rimtai susidomėjo.Rugsėjo 23-osios vakare „Kremblių“ kapitonas V. Daugudis su komandos vertėju Kaziu Godlausku, nariais Leonora Daugudiene ir Kęstučiu Vilkausku (kuris, nors Trakų seniūnas, yra komandos narys) Vilniaus oro uoste sutiko 9 italų grupę. Tai buvo pasaulio grybavimo čempionatų iniciatorius ir organizatorius Fra Ranaldo, Nacionalinio Toskanos – Emilijos Apeninų parko direktorius G. Vignali, miško reindžerių pulkininkas G. Piacentini, penketas  turizmo kooperatyvo „Briganti di Cerreto“ darbuotojų – taip pat pasaulio grybavimo čempionatų Italijoje rengėjų. Jau buvo naktis, kai pagaliau svečiai įsikūrė prie Trakų esančiame viešbutyje Esperansa Resort. Tas viešbutis yra tolokai nuo Marcinkonių, kaimo Varėnos r. Ten, Marcinkonyse, turėjo vykti Lietuvos XIV grybavimo čempionatas, tad dalyviams reikėjo būti vietoje 6 val. 30 min., nes 7 val. ryto jau reikėjo startuoti. Gelbėjo K. Godlauskas, atvykęs iš Vilniaus  į Trakus naktį ir palydėjęs iki „Kremblių“ susitikimo vietos – Pirčiupių. Nuo ten italai važiavo įkandin „Kremblių“ automobilių. Beveik nemigę italai, sudarę 2 komandas, grybavo nebodami šalto lietaus, nepaklydo, finišavo laiku ir rado net 3 baravykus.

Varėnoje G. Piacentini susipažino ir bendravo su Trakų r. savivaldybės mere Edita Rudeliene, kalbėjosi su Varėnos rajono vadovais. Italus domino grybavimo turizmo galimybės,  jie labai domėjosi sūrių gamyba Lietuvoje

Na, o „Krembliai“ tą dieną aštuntą kartą tapo Lietuvos grybavimo čempionais ir į Paluknį parvežė nugalėtojams skirtą Varėnos mero taurę. Daugiausia grybų, kaip įprasta, surinko kapitonas. Marcinkonyse „Krembliai“ pristatė foto parodą su savo dalyvavimo III pasaulio grybavimo čempionate Italijoje akimirkomis, rūpinosi italais – skolino savo uniformas, kad puiki italų apranga liktų neperšlapusi iki šventės Varėnoje, nusivežė prie Ūlos akies. Čia vertėjauti K. Godlauskui padėjo gimnazijos anglų k. mokytoja Rūta Gustienė.  Sekančią dieną Kęstutis Vilkauskas parodė svečiams Trakus, pilį, plukdė ežerais. Popiet jau Vytenis ir Leonora Daugudžiai ir Rūta Gustienė su Kaziu Godlausku surengė italams ekskursiją po Vilnių. O jau spalio 8-9 dienomis ,,Krembliai“ dalyvavo IV pasaulio grybavimo čempionate Italijoje.

Rengiamės į Italiją.

Šįmet abejojančių, kad ,,Krembliai“ vėl vyks į Italiją grybauti nebebuvo, ypač, kai jie eilinį kartą tapo nugalėtojais Lietuvoje. Deja, situacija buvo sudėtingesnė, negu pernykštė. Visų pirma, paaiškėjo, kad savivaldybės autobusiuko negausime – jis sulūžo. Ir gerojo vairuotojo – taip pat ne. Prisidėjo ir rinkimai į LR Seimą, pareikalavę ko ne visų galimų rėmėjų ir padėjėjų laiko bei dėmesio. Komanda irgi sklido į šalis – Andrius ir Kęstutis negalėjo vykti dėl darbo reikalų. Vertėjas Kazys taip pat pareiškė šįmet niekaip neištrūksiantis. O kur dar finansinės bėdos – juk vien starto mokestis komandai – 150 eurų. Tai ne Varėna, kur užteko 7-ių…Reikėjo transporto, lėšų degalams, kelių mokesčiams, nakvynėms, lauktuvėms draugais tapusiems italams… Tačiau Lietuva – stebuklų kraštas, kurios net sostinė skelbiasi esanti ”žemai skraidančių angelų miestu“. Tad per stebuklą tie angeliukai, matyt, ir pasirūpino ,,Krembliais“.

Trakų rajono savivaldybė skyrė komandai 300 eurų. Dosniai parėmė Saulius Peleckas, BALTO LINK UADBB mažmenos departamento direktorius, prisidėjo Vitalij Zachaževskij, Paluknio verslininkas, Valerijan Jusionis, Paluknio ŽŪB „Merkys“ vadovas  ir Romas Dacius, restorano Vilniuje „Būsi trečias“ savininkas. O tinkamą transporto priemonę pasirodė turįs komandos narys Tomas Kieras. Taip vairuotojo problema irgi išsisprendė. Andrių pakeitė Leonora, o Kęstučio vieta atiteko Mečislovui Grudinskij, geram grybautojui iš Senųjų Trakų, kurį rekomendavo seniūnė Ana Ingelevič. Ir pasitaikyk tu man – Mečislovas, pasirodė, ne tik grybauja ir vairuoja. Jis – autošaltkalvis. Mūsų sąlygomis tai buvo lobis. Vertėja irgi atsirado sava – vykti į Italiją mielai sutiko Vytauto Gusto dukra Dalia, puikiai kalbanti angliškai.

Paluknio seniūnė Marija Golubovska kapitonui Vyteniui davė lazdų. Ne, ne tų, apie kurias pagalvojote, o šiaurietiško ėjimo lazdų, kad lengviau būtų kabarotis kalnų šlaitais Italijos baravykų ieškant. Ir kaip motina įdavė medaus.

Kęstutis Vilkauskas parūpino suvenyrų, knygų ir bukletų, krepšelių su Trakų vaizdais. Kapitonas Vytenis vežė dovanų, be visokių kitų gėrybių, „Trakų žemės“ ir ”Lietuvos ryto“ numerius, kuriuose buvo publikacijų apie italų viešnagę Lietuvoje

Susiruošę ir susikrovę mantą pradėjome 33 val. trukusią kelionę į Čereto Lagi (Cerreto Laghi). Nežinojome, kad Čereto kaimeliai yra du, tad navigacija mus vedė ne į reikiamą, per Genują. Tikrai nenusiminėme, nors papildomai teko sukarti beveik 300 km. – Genujos vaizdai buvo to verti. Na, ir diena buvo saulėta, graži, vairuoti Tomui padėjo Mečislovas.  Pagaliau nuvykę apsistojome tuose pačiuose, kaip pernai, apartamentuose. Buvo miela, kaip namo grįžus.

Šeštadienio rytą kapitonas vyrus išsivedė apžvelgti Čereto apylinkių, o Leonora su Dalia mezgė ryšius, pažindinosi, tvarkė komandos reikalus. Paaiškėjo, kad šių metų čempionatui skirta Čereto Ledo arena – Palagijako. Gražiai papuoštoje, rudeniniais lapais nuklotomis grindimis arenoje stovėjo netgi briedžio iškamša, o palubėje kabojo valstybių vėliavos. Tarp jų – ir Lietuvos. Pačiame didžiulės salės centre gavome vietą, kurioje galėjome bendrauti su čempionato rengėjais ir dalyviais. Užregistravusios komandą nuėjome į verslininkų  seminarą, kuriame buvo  kalbama apie Italijos miškų ir jų grybų ypatumus, grybavimą, kitus verslus. Įdomu – leidimas grybauti Italijoje gali kainuoti nuo 10 iki 250 eurų – tai priklauso nuo miško ir teritorijos pobūdžio. G. Vignali, Nacionalinio parko direktorius, papasakojo apie grybavimo čempionatą  Lietuvoje, trumpai pristatė Lietuvos grybavimo tradicijas ir įspūdžius apie Lietuvos miškus. Tuomet pakvietė „Kremblių“ kapitoną Vytenį papasakoti apie tai plačiau. Vyteniui teko ir pasakoti, ir atsakinėti į klausimus, ar Lietuvoje grybavimas mokamas, ar Lietuvoje plėtojamas grybavimo turizmas ir pan. Jam vertėjavo mūsų Dalia, o iš anglų k. į italų k.  vertė vietinė vertėja. Popiet Palagijako paruošėme lietuvišką stalą ir vaišinome visus, norėjusius pabendrauti su lietuviais, sužinoti apie Lietuvą ir Trakus. Žmonės srautu plūdo prie mūsų. Šakotis, sausainiai grybukai, kibinai, skilandžiai, dešros ir kitos gėrybės nyko nuo stalo kartu su lietuvišku midumi, alumi ir dar kai kuo… Vertėja Dalytė sukosi net sušilusi – visiems reikėjo kažką pasakyti, paaiškinti, parodyti ir pasiūlyti. Leonora dėliojo dovanų krepšelius mūsų draugams čempionato organizatoriams, kapitonas su vyrais bendravo ir lietuviškomis šypsenomis, ir per Dalytę, stebėjo, kad nieko nepražiūrėtume. Šalia kabojo mūsų fotoparoda, pasakojusi apie italų viešnagę Lietuvoje. Ir jai nestigo dėmesio.  Po visam jautėmės tikrai nusipelnę vakarą baigti kavinėje. skanaujant picas ir lazaniją.

Sekmadienio, čempionato dienos, rytas išaušo kiek geresnis, nei pernai – perkūnijos nebuvo, bet lynojo, o debesys gulė ant galvų. Dalyvių buvo daugiau, nei 500  (pernai  dalyvavo 390 žmonių). Komandos atvyko  iš Ispanijos, Albanijos, Libijos, Prancūzijos, Švedijos, netgi Japonijos… ir, žinoma, iš Lietuvos.  Kiekvienas  su didžiuliu asmeniniu numeriu ant krūtinės ir nugaros (mūsieji buvo nuo 86 iki 90), dauguma su lazdomis ruošėsi startui. Virš minios grybautojų skraidė dronas. Pagal kapitono planą Vytenis su Tomu pasuko viena kryptimi, Vytautas su Mečislovu kita, o Leonorai teko vienai,  praleidus pagrindinę grybautojų masę, atidžiai apžiūrėti vietas, kurias kiti prabėgo skubomis. Ir mums pavyko! Pirmieji baravykų rado Vytautas su Mečislovu. Tomui čempionato naktį Lietuvoje gimė sūnus, tad jam negalėjo nesisekti. Ir Leonora rado porą kitų grybautojų tiesiog pražiopsotų baravykų. Iš viso komanda surinko jų net 25. Tiesa, vieno, gal centimetro dydžio, nepjovėme. Užklojome lapais ir palikome augti. Tad jautėmės draugiški gamtai ir patyrę – pasiramstydami lazdomis, kabindamiesi už šakų, šaknų ir uogienojų jau tik pereidavome iš vienos grybingos vietos į kitą, nes jau žinojome, kad skardžiuose baravykai neauga (ar gal tik kol kas mums neauga).  Tad ir vėl  buvome geriausi tarp užsieniečių. Kapitono Vytenio Daugudžio krūtinę papuošė medalis, o komanda ir vėl stojo nugalėtojų pakyloje su Lietuvos vėliava. Vėl mus sveikino, mumis džiaugėsi tur būt, visas Čeretas.  Ir dauguma tvirtino, kad būtinai atvyks į Lietuvą grybauti.

O mes nuoširdžiai dėkojame Trakų rajono savivaldybės administracijai ir visiems visiems, mums linkėjusiems gera, o ypač – italams G. Vignali, F. Rinaldi, ir E. Farinai. Prižadame –  kitąmet Italijoje grybausime dar geriau!

Leonora Daugudienė, komandos ,,Krembliai“ vadybininkė