2017 m. kovo 28 dieną Bendrojo pagalbos centro (BPC) Vilniaus skyriuje svečiavosi Paluknio „Medeinos“ gimnazijos I ir II G klasių moksleiviai bei mokytojos Vida Lapėnienė ir Natalija Pumputytė.
Mokiniai išklausė paskaitą apie BPC veiklą, tikslus ir funkcijas. 112 – nemokamas Europos pagalbos numeris, kuriuo iš bet kurios ES šalies galima skambinti tiek fiksuotojo ryšio, tiek mobiliuoju telefonu. Juo paskambinę tiesiogiai susisieksite su skubios pagalbos tarnybomis: policija, greitosios pagalbos tarnyba ir ugniagesiais.
Mokiniai turėjo galimybę gyvai pamatyti Centre dirbančių profesionalų kasdienybę. Aplankę darbo salę, bendravo su specialistais, kurie per 12 valandų darbo pamainą žodžius „vienas vienas du, klausau!“ mandagiai ištaria apie 150 kartų, vidutiniškai kas 5 minutes. Galėjome stebėti darbuotojų kompiuterius, kuriuose matoma, iš kur skambina įvykio liudininkas ir čia pat siunčiama jam pagalba. Operatoriai per pamainą turi tris pusvalandžio trukmės pertraukėles, kurias gali praleisti moderniai įrengtame poilsio kambaryje: ten galima pasigėrėti dideliu akvariumu, ramiai pagulėti specialiuose foteliuose.
Centras siekia, kad dirbti BPC operatoriais priimami asmenys būtų atsparūs stresui, turėtų konfliktų sprendimo įgūdžių ir būtų pakankamai motyvuoti dirbti nuolatinės įtampos kupiną darbą. Absoliuti dauguma BPC operatorių yra statutiniai valstybės tarnautojai – vidaus tarnybos sistemos pareigūnai. Jie yra pakankamai pasirengę ir kompetentingi įvertinti įvairias situacijas, nustatyti galimas rizikas ar pavojus ir parinkti tinkamus reagavimo būdus.
BPC taip pat nori priminti, kad skambinti numeriu 112 reikia tik tada, kai staiga iškyla reali grėsmė gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai ar turtu, kai pagalbos tarnybos turi nedelsdamos atvykti į nelaimės vietą. Piktavališki skambučiai ir netikslingai užimtos telefono linijos trukdo prisiskambinti tiems žmonėms, kuriems iš tikrųjų reikalinga skubi pagalba. Galbūt kažkas iš Centre apsilankiusių „Medeinos“ moksleivių ateityje taip pat nuspręs prisijungti prie draugiškos BPC operatorių komandos.
Įdomiai ir prasmingai praleidę laiką Centre, kupini naujų įspūdžių ir gerų emocijų, išvykome į tarptautinio Vilniaus kino festivalio „Kino pavasaris“ programoje rodomą neeilinį, dešimtmetį kurtą lėlinės animacijos filmą „Moliūgėlio gyvenimas“ („My Life as a Zucchini“), kuris buvo nominuotas „Oskarui“ ir „Auksiniam gaubliui“ geriausių animacinių filmų kategorijoje. Kritikų išgirto animacinio filmo premjera įvyko Kanų festivalyje, kur „Moliūgėlio gyvenimas“ tapo didžiausiu metų atradimu. Filmas su visokio amžiaus žiūrovais kalbasi lyg su suaugusiais, tik vaikų lūpomis. Tai labai jautrus filmas, pasakojantis apie sudėtingose šeimose augančius vaikus, kurie patenka į globos namus. Filme jautriai atskleidžiama, kaip jie mąsto, bendrauja su kitais vaikais, kaip jie mato supantį pasaulį. Apie filme sprendžiamas problemas I G klasės mokiniai diskutuos artimiausios Olweus klasės valandėlės metu.
Norėtųsi, kad šį filmą pasižiūrėtų ir suaugusieji, ir vaikai.