Birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena, tad Paluknio bibliotekos vedėja Danutė Nekulsian iš ryto mūsų gimnazijos 7, I–III G klasių mokinius ir mokytojus pakvietė prie bibliotekos paminėti tremtyje žuvusių lietuvių.

Minėjimui baigiantis mokiniai uždegė žvakutę ir mokytojos Vidos Lapėnienės lydimi išvyko į Vilnių. Ten istorijos mokytojo Dainiaus Kuchanausko iniciatyva buvo aplankyti du objektai – Genocido aukų muziejus ir Tuskulėnų rimties parko memorialinio parko komplekso ekspozicija „Tuskulėnų dvaro paslaptys“.

Genocido aukų muziejuje mokiniai apžiūrėjo pusrūsyje išlikusį vidaus kalėjimą – tardymo izoliatorių, kuriame nuo 1940 m. rudens iki pat 1987 m. buvo kalinami okupacinei valdžiai neįtikę Lietuvos gyventojai, susipažino su ekspozicija, įrengta buvusioje mirties nuosprendžių vykdymo patalpoje.

Tuskulėnų dvaro teritorija – tai sovietinių okupantų brutalumą ir žiaurumą liudijanti vieta. Čia 1944–1947 m. slapta buvo užkasti NKGB (MGB) vidaus kalėjime vykdant mirties bausmę nužudyti žmonės. Ekskursijos metu mokiniai susipažino su Tuskulėnų dvaro formavimosi istorija, buvo apsilankyta koplyčioje-kolumbariume, kur palaidoti NKGB (MGB) vidaus kalėjime nužudyti žmonės ir Vilniaus apylinkėse žuvę kovotojai.

Kodėl Gedulo ir vilties diena minima birželio 14-ąją? Istorija mena, kad būtent 1941 m. birželio 14 d. 3 val. nakties enkavedistai pradėjo masinius lietuvių areštus. Lietuviai ištisomis šeimomis buvo tremiami į Sovietų Sąjungos gilumą, Sibirą. Per savaitę iš Lietuvos išvežta 30 tūkst. Lietuvos piliečių. Iki šiol tiksliai nenustatytas tikslus ištremtųjų ir žuvusiųjų pakeliui į tremtį skaičius. Žmonės buvo tremiami krovininių traukinių vagonuose. 1941–1952 m. iš Lietuvos buvo ištremta apie 132 000 žmonių, apie 28 000 iš jų žuvo.

Vida Lapėnienė, bibliotekos vedėja