Kai žiemiškos pūgos siūbuoja už lango,
Žvarbūs vėjai linguoja bevardžius medžius,
Susisupa mintys arbatos puodelio,
Šiluma židiny jaukiai gaubia namus.
Apkabina švelnumas sušalusią viltį
Ištirpdydamas tuštumą žodžių sunkių,
Vėl ramybė sugrįžta į laukiančią širdį
Pasipuošia siela švelniu jaukumu.
Šiais žodžiais metų sandūroje, gruodžio 22 d., susirinkusią priešmokyklinio ugdymo grupės ir pradinių klasių bendruomenę pasveikino 4 kl. mokinė Adriana Kurkulionytė. Nuo pat rugsėjo mėnesio priešmokyklinio ugdymo grupė ir pradinės klasės rengėsi gražiausiai metų šventei – Kalėdoms. Rinkosi veiklas ar būrelius, kuriuose visas savo kūrybines galias plėtojo, treniravo vien tam, kad metų pabaigoje galėtų pradžiuginti draugus, artimuosius, gimnazijos bendruomenę. Vieni piešė ar lipdė iš molio ir puošė savo aplinką, kiti stiprino savo ištvermę sportuodami, o treti rinkosi žodžiu ir daina išreikšti savo vidinį pasaulį.
Muzikinio teatro studijos ,,Lašeliukai“ nariai ir vadovės Laima Samosionokienė, Aušra Kuchanauskienė visus, gruodžio 22 d. susirinkusius mokyklon, pradžiugino V. J. Lyguto miuziklu „Švelniukų šaly“. Pasirodymo metu visų švelniausi ,,Švelniukai“ Aurelija Virganavičiūtė, Ana Marie Gustaitė, Gabija Garbatovičiūtė, Eglė Peseckaitė, Andrėja Marcinkevič, Sandra Proškina, Greta Kazakevičiūtė, Adriana Kurkulionytė, Kamilia Vitkovska, Silvestras Tamaševskis savo kostiumais, dainomis ir atributais pasakojo apie švelnumo šalį, kurioje taip gera ir linksma gyventi sveikiems, doriems, paslaugiems vaikams. Vaikai, kuriuos nuoširdžiai suvaidino Airidas Peleckas, Mantas Jurkevičius, Edvinas Boriševskis, Rugilė Siniavskaitė, Arnas Grigas, Deimantas Gželko, nė kiek neišsigando baisiosios raganos (ją vaizdavo Viltė Lapėnaitė), siūlančios vaistų nuo šypsenų ir visų kitų gerumo apraiškų. Pasidavė tik jos autentiško kostiumo ir burtų galiai, nes sunku atsispirti prieš blogį, kai iš tavęs atima „švelniuką“. Jeigu žiūrovai apimti siaubo stebėjo, kaip šiurkštumas pakeitė vaikų elgesį, tai mažieji aktoriai nė minutę neabejojo, kad tyloje sugrįš „Švelniukai“ ir juos išgelbės. Užkrėtę visus savo švelnumu, mažieji dainininkai viltingai nuteikė visą gimnazijos bendruomenę – draugus, tėvelius, mokytojus. Žiūrovai suprato, kad spausdami rankose padovanotus „švelniukus“ nuo šiol visi bendraus atidžiau.
Po „Lašeliukų“ scenon drąsiai sugužėjo priešmokyklinės ugdymo grupės auklėtiniai (vadovė Ala Židanavičienė). Vaikai atliko vaidinimą apie lapę, kuri pergudravo vilką, ir šis, atsitūpęs ant ledo, prišalo uodegą. Gerieji miško žvėreliai – kiškučiai, meškučiai – ir paukšteliai, linksmino vilką – dainavo ir šoko, kol jis tupėjo ant ledo. Miško gyventojų gerumas, nuoširdus žodis ir pamokymai padėjo vilkui. Nuo šiol jis jau žino, kad žuvį reikia gaudyti ne uodega, o meškere. Vilkas kartu su visais dainavo ir laukė Kalėdų Senelio.
Visi dalyviai ir žiūrovai nekantravo. Ar atvyks į susitikimą tas, kuris įvertina visų metų darbų, elgesio ir gerumo svorį, tas, dėl kurio labiausiai šiandien stengtasi parodyti savo gabumus ar išmonę? Visi jau buvo pradėję kiek nekantrauti, bet staiga, sustabdęs savo elnius, į salę įžengė Kalėdų Senelio dešinioji ranka Lietuvos Kalėda. Taip, pats pačiausias Kalėda! Taip sakė jo barzdos tvirtumą išbandę patys nepatikliausieji mokinukai.
Pasisveikinęs, išklausęs kiekvieno vaiko vardą, apdalinęs visus šventine nuotaika, dainomis, šokiais ir asmeninėmis dovanėlėmis, Kalėda linkėjo kūrybingų ir gerų ateinančių metų.