2015 m. lapkričio 16 d. mūsų gimnazijoje apsilankė pirmoji šalyje mobili laboratorija – „Mobilioji bioklasė“, kuri Lietuvos moksleivius supažindina su naujausiais gyvybės mokslų laimėjimais. Bioklasės savanoriai  atsivežė įmonės „Thermo Fisher Scientific“ prietaisus, siekdami pamokyti mus jais naudotis ir sudominti mokslu.

Informacinių technologijų kabinete, tą dieną virtusiame laboratorija, pirmiausia išklausėme instruktažą, apsivilkome baltus chalatus, užsimovėme pirštines.  Mums teko atlikti įvairias užduotis: mokytis pipetuoti, varžytis pipetavimo olimpiadoje,  nustatyti žmogaus žarnyne esančio gyvio DNR, vykdyti PGR (polimerazės grandininė reakcija) ir stebėti, ar gautasis DNR atitinka tai, ką turėjome gauti (bakteriją, virusą, abu arba nieko). Skaityti toliau →

Mūsų gimnazija, minėdama 2015-uosius – Etnografinių regionų metus, vykdo projektą „Etnografiniai regionai – Lietuvos turtas”. Šį rudenį mokiniai jau pabuvojo Rumšiškių Lietuvos liaudies buities muziejuje, dalyvavo ,,Protų mūšyje“ bei epistolinio rašinio „Parašyk laišką ir papasakok, kuo saviti Lietuvos etnografiniai regionai“ konkurse.  Veiklos, skirtos Etnografinių regionų metams, dar nesibaigė.

2015-11-04 gimnazijoje svečiavosi internetinio naujienų portalo DELFI fotožurnalistė Karolina Pansevič. Ji vyresniųjų klasių mokiniams bei mokytojams pristatė autorinę parodą „Etnografinė kaimų fotografija“. Nuotraukose įamžinta Dzūkijos regiono – Trakų, Varėnos, Alytaus, Šalčininkų, Vilniaus rajonų kaimų – medinė architektūra. Pasak parodos autorės, jos tikslas – dokumentuoti etnografinį kaimą, skatinti dabartinę kartą ne tik lankytis kaimuose, bet ir pasisemti įkvėpimo iš to, ką kūrė mūsų protėviai, bandyti puoselėti tai, kas dar likę. Juk išlikę etnografiniai kaimai yra svarbūs siekiant pažinti etninę kultūrą. Renginio dalyviams fotožurnalistė pademonstravo ir pačios sudarytą interaktyvų Dzūkijos etnografinių kaimų žemėlapį.

Besidomintys fotožurnalisto darbo specifika sužinojo, kokiose ugdymo įstaigose galima įgyti fotografo profesiją, kokia fotografo darbo įranga, iš arti apžiūrėjo pagrindinį fotografo darbo įrankį – fotoaparatą.

Kalbinio ugdymo metodinės grupės pirmininkė Rūta Gustienė, pristatydama fotožurnalistę Karoliną Pansevič, akcentavo kažkada ją buvus mūsų įstaigos ugdytine, kuri dar besimokydama 8 klasėje žinojo, kokią profesiją rinksis, ir kryptingai siekė savo tikslo. Mokytoja priminė, kad pirmoji sėkmė Karoliną aplankė 2007 m. Lietuvos vaikų ir jaunimo centro organizuotame fotografijų konkurse „Čia mano Lietuva“ – jame būsima profesionali fotografė, pateikusi darbą „Aušta“, tapo nugalėtoja. Nuotrauka publikuota Lietuvos vaikų ir jaunimo centro leidinyje „Čia mano Lietuva“ (2007 m.) kartu su geriausiais konkurso „Lietuva – mano daina“ dainų tekstais ir kitų fotografijos konkurso nugalėtojų darbais.

Vitalija Dovydėnienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Laisvė yra visų vertybių pagrindas, versmė, niekas mums nėra vertinga, ko nesame pasiekę laisvai. Žmogaus gyvybė – pati didžiausia vertybė. Kartais pasaulyje atsiranda blogio jėgos, norinčios pavergti ir pavienių žmonių, ir ištisų tautų laisvę. Tai akivaizdžiai įrodo 1991 metų sausio 13-osios dienos įvykiai Lietuvoje arba šiuo metu Ukrainoje vykstantis karas. Na, o gyvybę lengva prarasti ne tik mūšio lauke, bet ir keliuose, užklumpus įvairiausioms ligoms, kilus gamtos stichijoms. Saugodami savo laisvę, mes turime suvienyti jėgas, taip pat ir gelbėdami gyvybes turime padėti vieni kitiems.

Vienas iš būdų – nemokama kraujo donorystė. Donorų kraujas naudojamas kraujo komponentams (eritrocitams, trombocitams, šviežiai užšaldytai plazmai) gaminti. Jų reikia ligoniams po sunkių chirurginių operacijų, gimdyvėms, nudegusiems, sužeistiems ir įvairiomis ligomis sergantiems žmonėms. Vienintelis kraujo gavimo šaltinis – kiti sveiki žmonės. Pagrindinis donoro tikslas – padėti kitam, o ne pasipelnyti. Nemokamai kraujo aukojantys žmonės suvokia, kad jiems davus kraujo, gali būti išgelbėta kito žmogaus gyvybė. Neatlygintina kraujo donorystė yra pati kilniausia. Skaityti toliau →