Renginiai, skirti Lietuvių kalbos dienoms

Valstybinė lietuvių kalbos komisija jau antrus metus šalyje rengia Lietuvių kalbos dienas. Visoje Lietuvoje nuo vasario 16 d. iki kovo 11 d. organizuojami įvairūs renginiai, puoselėjantys gimtąją kalbą. Mūsų gimnazija taip pat neliko abejinga šiai iniciatyvai ir organizavo nemažai renginių, skirtų lietuvių kalbos sklaidai, jos prestižui. Minėdami Kovo 11-ąją, kartu užbaigėme ir Lietuvių kalbos dienoms skirtus renginius.

Konkursas „Rašom! 2017“

 Įžanginis Lietuvių kalbos dienų renginys – gimnazijoje organizuotas Nacionalinio Vinco Kudirkos dailyraščio konkurso „Rašom!” I etapas. Renginį organizavusios lietuvių kalbos mokytojos akcentavo, kad šiandien dailus raštas yra retenybė, ir gimnazijos bendruomenę kvietė aktyviai dalyvauti konkurse.

Tie medeiniečiai, kurie nusprendė dailia rašysena išreikšti pagarbą lietuvių kalbai, vasario 8-ąją ir atskubėjo į dailyraščio konkursą. Iš viso konkurse dalyvavo 21 asmuo – 19 mokinių ir 2 mokytojai. Komisija, atsižvelgdama į teksto išdėstymą, rašto aiškumą ir tolygumą, darbo estetiką, atidumą ir kalbos taisyklingumą (darbai, kuriuose buvo klaidų, nebuvo vertinami), nustatė, kad gražiausiai dailyraštį parašė Gabija Mikalauskaitė (5 kl.), Deividas Jurkevičius (6 kl.), Simona Maksimec (7 kl.) ir Giedrė Aliukonytė (II G kl.). Minėtų mokinių darbai buvo išsiųsti konkurso organizatoriams.

Diktantai – regioninis ir nacionalinis

Vasario 21 d. direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vitalija Dovydėnienė ir lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Liudmila Maksimec organizavo regioninį diktanto konkursą „Rašyti taisyklingai lietuviškai – garbinga!” 2017. Į konkursą atvyko daugiau nei 50 mokinių iš 8 Trakų rajono švietimo įstaigų ir Varėnos rajono Valkininkų gimnazijos. Net penkiolika 5-6 ir 7-8 klasių mokinių tapo konkurso prizinių vietų laimėtojais. Labai džiaugiamės, jog 5 klasės mokinės Gabija Mikalauskaitė ir Evelina Daukševič (lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Liudmila Maksimec) bei 7 klasės mokinė Julija Proškina (lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Vitalija Dovydėnienė) tapo šio konkurso prizinių vietų laimėtojomis.

Ypatingu Lietuvių kalbos dienų akcentu tapo vasario 24-ąją visus mūsų gimnazijos lietuvių kalbos mylėtojus suvienijęs dešimtasis Nacionalinis diktantas. Šiemet buvo pasirinktas Alvydo Šlepiko apsakymo „Bedugnė“ epizodas, kurį skaitė televizijos laidų vedėjas Marijus Žiedas. Nacionaliniame diktanto konkurse savo jėgas išbandė 17 dalyvių. Savo žinias pasitikrino ne tik mokiniai, bet ir gimnazijos mokytojai. Dėl raštingiausio vardo buvo varžomasi dviejose amžiaus kategorijose – raštingiausio mokinio ir suaugusiojo. Geriausiai diktantą parašė II G klasės mokinė Giedrė Aliukonytė ir tikybos vyr. mokytojas Arūnas Joknys. Šiuo konkursu buvo siekiama paskatinti mokinius ir mokytojus didžiuotis unikalia lietuvių kalba.

Akiratyje – ir viena naujausių lietuvių istorinių dramų

 Kovo 6 d. direktoriaus pavaduotoja Vitalija Dovydėnienė ir 7 kl. vadovė Leonora Daugudienė su mokiniais buvo išvykusios į „Forum Cinemas Vingis” žiūrėti filmo „Emilija iš Laisvės alėjos”. Filme pasakojama apie tylų pilietinį ir kultūrinį pasipriešinimą okupaciniam režimui, kurio epicentru 1972 metų pavasarį buvo tapusi Kauno Laisvės alėja. Mokiniai pripažino, kad žiūrint tokius filmus reikia gerai išmanyti istoriją, tad nuo šiol istoriją jie studijuos dar uoliau ir domėsis ne tik koviniais užsienio filmais ar graudžiomis melodramomis, bet ir gerais lietuviškais filmais.  Kovo 15 d. į to paties filmo peržiūrą išvyko ir lietuvių kalbos mokytoja Daiva Daukševičienė su 6 bei 8 kl. mokiniais. Po filmo peržiūros mokinių laukė kūrybinė užduotis – parašyti laišką Emilijai, pagrindinei filmo veikėjai.

Lietuvių kalbos dienų kontekste – ir Kovo 11-oji

Apibendrinamuoju Lietuvių kalbos dienų akcentu tapo kovo 10 d. mūsų gimnazijos lietuvių kalbos mokytojų Vitalijos Dovydėnienės, Daivos Daukševičienės ir Liudmilos Maksimec organizuota lietuvių kalbos konferencija, kurioje dalyvavo 5-8 ir I, III, IV gimnazinių klasių mokiniai. 5 kl. mokinė Milana Bubelevičiūtė labai įtaigiai kalbėjo apie dzūkų tautinį kostiumą. Kadangi 2017-ieji metai paskelbti I. Simonaitytės metais, 6 kl. mokiniai pasirinko pristatyti svarbiausius rašytojos gyvenimo ir kūrybos faktus. Beje, šiemet sausio mėnesį buvo švenčiamos 110-osios I. Simonaitytės gimimo metinės. 2017-ieji metai taip pat yra paskelbti ir Piliakalnių metais. Konferencijos metu 7 kl. mokinės Simona Maksimec ir Ana Buinovskaitė skaitė pranešimą, kurio tema „Piliakalniai – lietuvių kalbos tapatumą stiprinanti vertybė”. 8 kl. mokinės Auksė Aliukonytė ir Danielia Buinovskaitė kalbėjo apie kalbos kultūrą, jos paskirtį, unikalumą, svarbą kiekvieno žmogaus gyvenime. Lietuvos piliakalnių unikalumą ir išskirtinumą pristatė I G kl. mokinės Erika Stankevič, Silvija Valiangaitė ir Agota Demenytė. III G kl. mokiniai Evelina Umecka ir Augustinas Rizgelis kalbėjo apie reformaciją Lietuvoje. IV G kl. mokinė Julija Kirilova savo viešojoje kalboje aptarė darbo vaizdavimą lietuvių literatūroje. Konferenciją apibendrino lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Liudmila Maksimec.

Tą pačią dieną 5-8 ir gimnazinių I-IV klasių atstovai dalyvavo Nacionaliniame konkurse „Lietuvos istorijos žinovas”. Jau ne pirmus metus ugdytinius pasitikrinti istorijos žinias kviečia mokytojai Dainius Kuchanauskas ir Leonora Daugudienė. Mokiniai atliko 60 klausimų testą, kurio užduotys diferencijuojamos atsižvelgiant į mokinių amžių. 5-8, I-II G kl. grupėje 1-ąją vietą užėmė Dovilė Matuizo ir Karolina Palionytė (II G kl.), 2-ąją – Laura Boriševskytė ir Giedrė Aliukonytė (II G kl.), 3-iąją – Justina Ramaneckaitė (II G kl.). III-IV G kl. grupėje 1-ąją vietą užėmė Andrius Januškevič (IV G kl.), 2-ąją – Augustinas Rizgelis (III G kl.), 3-iąją – Jevnika Karčmit ir Dorota Mickevič (III G kl.).

Dar sausio pradžioje technologijų mokytoja Vida Lapėnienė paragino 7-8 kl. mergaites iš antrinių žaliavų gaminti įvairius papuošalus, o 5-6 kl. berniukus – gėles iš raudonos, geltonos ir žalios spalvų audinių. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai skirtų darbų gamyba truko net 2 mėnesius. Kovo 9 d. bibliotekoje pagaliau buvo surengta minėtų dirbinių paroda „Laisvės troškimas papuošalų kūryboje”, o kitos dienos rytą organizatoriai gimnazijos pedagogams leido išsirinkti po vieną parodos eksponatą – auskarus, vėrinį ar segę, ir juo pasipuošti iki darbo dienos pabaigos.

Kovo 10-osios popietę Paluknio kultūrinių renginių organizatorė Ivona Grigienė, meno vadovė Renata Joknienė ir abi gimnazijos – „Medeinos“ ir Liongino Komolovskio, organizavo pirmąjį draugišką bėgimą. Jam pasibaigus, seniūnijos kieme vyko Kovo 11-osios minėjimas. Šventės proga visus pasveikino Trakų rajono savivaldybės mero pavaduotoja Marija Puč, seniūnijos vyresnioji specialistė Jolanta Rainska, „Medeinos” gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vitalija Dovydėnienė, istorijos mokytojas Dainius Kuchanauskas, Liongino Komolovskio gimnazijos direktorė Agnieška Sakovič. Minėjimo metu Vitalija Dovydėnienė apibendrino Lietuvių kalbos mėnesio renginius ir padėkos raštais apdovanojo Nacionalinio diktanto konkurso I turo laimėtojus – tikybos mokytoją Arūną Joknį ir II G klasės mokinę Giedrę Aliukonytę. Renginį vainikavo bendra Gyčio Paškevičiaus daina „Mano kraštas”.

Nuo Vasario 16-osios vykę renginiai skatino gimnazijos bendruomenę domėtis Lietuvos istorija, rūpintis gimtąja kalba, savo ir aplinkinių raštingumu. „Gimta kalba turbūt dabina kiekvieną,“ – teigė rašytojas Ignas Šeinius. Medeiniečiai tai ir stengėsi įrodyti minėdami Lietuvių kalbos dienas.

  Daiva Daukševičienė, lietuvių kalbos mokytoja

Vitalija Dovydėnienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Krauju nusidažiusi laisvė

Kovo 15 dieną mūsų gimnazijos 6 ir 8 kl. mokiniai išsiruošė į filmo „Emilija iš Laisvės alėjos” peržiūrą. Šis filmas skirtas žmonėms, kurie apie sovietmetį žino tik iš artimųjų pasakojimų, istorijos pamokų mokyklose. Žiūrovams patraukliu būdu kino juosta perteikia tragiškus ilgo Lietuvos okupacijos laikotarpio įvykius: pokarį su išduotais partizanais, be teisių likusius jų vaikus, KGB  persekiojimus, Romo Kalantos susideginimą, studentų protestus.

Žiūrint filmą nesunku suprasti, jog kiekvienas ženklas, rodantis, kad žmonių širdyse dar degė viltis atgauti nepriklausomybę, kiekvienas maišto protrūkis ir kiekvienas žmogus, norintis turėti savo įsitikinimus, o ne tuos, kurie yra „teisingi“, buvo sumenkinamas, nubaudžiamas arba sunaikinamas. Vienintelis ginklas prieš tokią neteisybę – tai viltis. Viltis, kuri gali paguosti, suteikti stiprybės ir drąsos. Viltis, kuri liepia stotis, nors kiekvienas naujas kritimas yra skaudesnis už ankstesnįjį.

Nors mokiniai nėra patyrę nieko panašaus į matytas scenas, tačiau jie jautė, koks didelis skausmas slėgė žmones, kaip apgavystės ir dviveidiškumas smaugė išdavikus ir kiek lietuvis buvo pasiryžęs paaukoti dėl kitokios – laisvos Lietuvos. Šiandien mes galime džiaugtis laisve, kadangi tų laikų kovotojai nesitaikė su buvusia padėtimi.

Tikiuosi, jog ši kvapą gniaužianti istorija mokiniams leis kitaip pažvelgti į savo senelių ar tėvų jaunystę, kuri nepaisant sudėtingo laikmečio buvo audringa, kupina išbandymų, meilės ir gebėjimo būti laisviems baimės sukaustytoje visuomenėje.

Daiva Daukševičienė,

lietuvių kalbos mokytoja